Jis

Picture
Karta kalbėjau su juo. Apie žvaigždes danguje, balta ir juoda spalvas, apie ryškią tamsos šviesą, apie žalią žolę, apie vėjo šaltumą, apie pavasario balsą ir žiemos žvarbumą.
Kalbėjau ir apie gyvenimo prasmę, kančias užslėptas malonumuose, dienos pradžią ir pabaigą. Kai reikėjo jis mane gyrė, kai reikėjo palaikė, nepaliko vienos.
Ir tas šiurkštus, atstumiantis balsas duodavo suprast, kad galima juo pasikliaut. Jo žodžiai tau visada įstringa galvoje, nepamiršti ir jo šypsenos, ir juoko, ir tau atsidavusių akių...
Ar turite tokį kuriam parodžius tikrus jausmus sulauksite apkabinimų, patarimų, tą, kuris tau pasakys šypsokis ir tu neištvėręs išsišiepsi iki ausų viduje sakydamas taip, man tikrai viskas gerai.
Ar turite tą kuris nemeluoja, nenusuka akių nuo tavęs kai kiti tuo tarpu tau atsitikus nelaimei tavimi pasišlykšti?
Ir tokį, kuris ateis pas jus net nežinodamas kur esi, ką darai ir kaip jautiesi. Kuris pamatęs jūsų kraują įsipjaus į pirštą ir tars būkime kraujo draugai. Kraujo, kuris pasklinda į visas mūsų ląsteles, susimaišo, ir įgauna nauja spalvą.
Ar turi tą, kuris gulės su tavimi naktį po atviru dangumi? Tą, kuris leis tau pajusti drugelio laisve...
Ar turi draugą?...